Žemėlapis

Alupka

Alupka ( ir ) – miestas pietų Kryme, Juodosios jūros pakrantėje, 17 km į pietvakarius nuo Jaltos. Praeina Sevastopolio-Aluštos plentas.

Populiarus pajūrio klimato kurortas, veikiantis ištisus metus. Veikia sanatorijos, poilsio namai. Gydoma plaučių ir kaulų tuberkuliozė, praktikuojama ampeloterapija (gydymas vynuogėmis). Žymiausias miesto objektas XIX a. neogotikiniai Michailo Voroncovo rūmai. Juose veikia dailės muziejus, kuriame saugomi XVIII–XIX a. paveikslai, porcelianas, žalvario dirbiniai, unikalių leidinių biblioteka. Taip pat mieste yra vaizdingi peizažiniai parkai. Tuoj virš miesto iškilę Krymo kalnai, stūkso turistų lankoma Ai Petrio viršūnė.

Gyvenvietė įkurta graikų, jos pavadinimas kilo nuo žodžio Αλεπού, reiškiančio „lapę“. Rašytiniuose šaltiniuose minima nuo 960 m. (Bizantijos metraščiuose).

Vėliau, po mongolų–totorių invazijos į Europą, Krymo pusiasalyje įsikūrė ir miestą užvaldė Krymo totoriai.

Rusijai užkariavus Krymo chanatą, tapo Rusijos imperijos dalimi, Alupka tapo populiariu kurortu, didikų poilsiaviete.

1938 m. Alupkai suteiktos miesto teisės.

Žemėlapis - Alupka

Platuma / Ilguma : 44° 25' 8" N / 34° 2' 41" E | Laiko juosta : UTC+2:0 / UTC+3 | Valiuta : UAH | Telefonas : 380

Google

Google Earth

Bing

Nokia

OpenStreetMap

Esri.WorldImagery

Žemėlapis - Alupka

Esri.WorldStreetMap

Žemėlapis - Alupka

OpenStreetMap.Mapnik

Žemėlapis - Alupka

OpenStreetMap.HOT

OpenTopoMap

CartoDB.Positron

CartoDB.Voyager

OpenMapSurfer.Roads

Žemėlapis - Alupka

Esri.WorldTopoMap

Žemėlapis - Alupka

Stamen.TonerLite

Šalis - Ukraina


Ukrainos vėliava

Ukraina – didžiausia Europos valstybė (neskaitant Rusijos), išsidėsčiusi Rytų Europoje. Pietuose ribojasi su Juodąja jūra, rytuose su Rusija, šiaurėje – Baltarusija, vakaruose – Vengrija, Lenkija ir Slovakija, o pietvakariuose – Rumunija ir Moldova.

Valstybės modernioji istorija prasidėjo IX a., Ukrainai tapus senovės rytų slavų civilizacijos centru. Ši šalis, žinoma kaip Kijevo Rusia, tapo didžiausia ir galingiausia Europoje, tačiau XII a. iširo. Iškilus LDK, iki Liublino unijos buvo jos dalimi., o XVIII a. didžioji teritorijos dalis buvo įjungta į Rusijos imperijos sudėtį, mažesnioji – prijungta prie Austrijos-Vengrijos. Po chaotiško periodo, pilno nepertraukiamų kovų ir keleto nepasisekusių bandymų paskelbti nepriklausomybę (1917–1921), Ukraina 1922 m. tapo viena pirmųjų SSRS respublikų. Ukrainos SSR teritorija buvo praplėsta į vakarus per Antrąjį pasaulinį karą ir 1954 m., prijungus Krymą. 1945 m. Ukrainos SSR tapo viena pirmųjų Jungtinių Tautų narių. Ukraina atgavo nepriklausomybę sugriuvus SSRS 1991 m. Ukraina palaipsniui perėjo į rinkos ekonomiką, 8 metus patirdama recesiją. Pasibaigus šiam periodui, Ukrainos ekonomika ėmė staigiai augti, kasmet realiajam BVP padidėjant iki 8 procentų.

Žemėlapis - Ukraina